 Kartais paprasčiausias gėrimas gali tapti puikia dienos pradžia, tuo labiau, kad teigiamai veikia visą organizmą ir užkerta kelią vėžinių ląstelių dauginimuisi. Tuo labiau, kad jums nereikės jokių ypatingų egzotiškų ingredientų. Juk burokėliai, morkos ir obuoliai dažni produktai statistinio lietuvio virtuvėje. Taigi, jums reikės 1 burokėlio, 2 morkų, 1 obuolio, o pagardinimui – geltonosios arba žaliosios citrinos sulčių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas –organizmą sekinantis badavimas. Norintiems pagerinti savijautą, padidinti darbingumo lygį bei išlaikyti svorio balansą, mitybos specialistai pataria susidaryti dienos meniu ir jo laikytis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Vitaminas D unikalus tuo, kad žmogaus kūnas pats gali jį pagaminti, kai gauna ultravioletinių spindulių. Jo taip pat galima dalinai pasisavinti iš papildų ir nedideliais kiekiais iš tam tikrų maisto produktų. Ką dar verta žinoti apie šį naudingą vitaminą? Įdomiausia tai, jog vitaminas D, kurį gauname ultravioletinių spindulių arba papildų dėka yra keičiamas ir modifikuojamas organizme daug kartų, kol pasiekia galutinę organizmui naudingą formą. Vitaminui D praėjus visus modifikacijos etapus, žmogaus organizmas naudoja jį kalcio kiekiui reguliuoti kraujyje, kaulams ir virškinimo traktui, taip pat sustiprina už organizmo imunitetą atsakingas ląsteles. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sakoma, kad pusryčiai – tai svarbiausia dienos dalis, todėl jie turi būti kokybiški, sotūs, ir subalansuoti taip, kad organizmas žvaliai ir energingai pradėtų darbo dieną. Tačiau... Ar visuomet renkamės tinkamus produktus? Dėl skonio, žinoma, nesiginčijame, kadangi kiekvienas mūsų turi savo įpročių, kurių net ir norėdamas neišmuši. Tačiau faktas, kad vieni produktai yra geresni, maistingesni ir liesesni už kitus. Bene didžiausi baubai – cukrus ir druska, todėl pusryčių patiekalams verčiau rinkitės baltymų turinčius produktus ir juos gardinkite prieskoninėmis žolelėmis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pavasaris – pats metas išvalyti ir pastiprinti nusilpusį per žiemą organizmą. Tam tiks ne tik žinomos vaistažolės, bet ir vaismedžių lapeliai bei žiedai, suteikiantys arbatoms gardų skonį, – pataria vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas. Jei dar kur nepražydo geltonosios kiaulpienės, jis pataria pasikasti jų šaknų ir sudžiovinus bei paskrudinus naudoti kaip kavą organizmui stiprinti. „Kiekvienam žmogui šios šaknys gerai, nes valo kepenis, gerina virškinimą, palanku žarnynui, nervų sistemai“, – teigia žolininkas. Pražydus kiaulpienėms šaknys kasti nebetinka. Rinkime jų lapelius – dėkime į salotas, sriubas, kasdien sukramtykime kelis žiedelius. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kai vien vaistų neužtenka, reikia maisto papildų. Tyrimais įrodyta, kad derinant receptinius vaistus su tam tikrais papildais, galima išvengti nemalonių simptomų, greičiau sveikti. Depresiją gydant antidepresantais, papildomai reikėtų vartoti B grupės vitaminų. 2010 metais pastebėta, kad pacientams, kuriems gydymas antidepresantais buvo neveiksmingas, dažniausiai trūko vitamino B12. Pradėjus vartoti papildus, būklė ėmė gerėti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kas rytą prabundate neišsimiegoję ir subjurusios nuotaikos, o aplinkinių nenorite net akyse matyti? Gardus kavos puodelis gal kiek ir praskaidrina nuotaiką, tačiau kitas rytas ir vėl būna sunkus... Tad ką daryti ir kokius gyvenimo įpročius derėtų pakeisti, kad kiekvieną rytą pabustumėte gerokai žvalesni ir daug pakilesnės nuotaikos, moksliniais tyrimais remdamiesi pataria tinklalapio huffingtonpost.com specialistai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Apie sveiką ir racionalią mitybą, kuri lemia iki 50 proc. mūsų sveikatos, specialistai kalba dažnai. Tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas, kurį 2013 metais atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos institutas, rodo, kad žmonės nekeičia savo mitybos įpročių. Tai – viena iš priežasčių, kodėl mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje sudaro net 52 proc. bendroje mirčių statistikoje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, visavertės mitybos guru, profesorius Rimantas Stukas sako, kad teigiamų poslinkių, kalbant apie mitybos įpročius, yra. Bet jie labai nežymūs. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tikriausiai daugelis esate išbandę daugybę dietų, girdėję ne vieną teoriją apie tai, kaip greitai įmanoma atsikratyti antsvorio. Tačiau labai dažnai pasibaigus dietoms prarastas svoris sugrįžta, o su juo dar ir keli papildomi kilogramai. Kaip teisingai ir ilgam sulieknėti bei nepasiduoti trumpalaikių dietų vilionėms kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Savaitgalis – tikras išbandymas mūsų virškinimo sistemai, kadangi daugelis atsipalaiduoja ir leidžia sau pasimėgauti ne itin sveikais patiekalais... Tortai, pyragėliai, kepsniai, balta mišrainė... Ne pats puikiausias derinukas, tiesa? Ko galime pasimokyti iš indų senojo medicinos mokslo – Ajurvedos?
